Pamačius kalnuose žingsniuojančius, lazdomis pasiramsčiuojančius ir besišnekučiuojančius žmones, neverta pulti kopijuoti jų ėjimo „technikos“. Daug žmonių naudoja lazdas kaip elementarią atramos ar stabilumo priemonę. Kas kita – šiaurietiško ėjimo technika, kurios tikslai ir panaudojimas yra visai kiti. Beje, vaikščiojimui kalnuose skirtų lazdų, vadinamų „tracking“ lazdomis, konstrukcija skiriasi nuo šiaurietiško ėjimo lazdų.
Nors tai yra gana nauja sporto šaka, jau ne viena šiaurietiško ėjimo technikos mokykla tikina, kad jų dėstoma technika yra teisingiausia ir sveikiausia. Pavyzdžiui, galime žvilgtelėti į Vokietijos Nordic Walking draugijos oficialaus mokymo instituto VDNOWAS ir Vokietijos lengvosios atletikos ir futbolo federacijos aprašytas ėjimo technikas. Esminiai šių mokyklų mokymo skirtumai susiję su kūno pasvirimu - vieni teigia, jog kūnas turi būti pasviręs pirmyn, kiti gi, priešingai, tikina, kad jis privalo būti visiškai tiesus (pastarasis būdas labiau primena pasivaikščioti po parką išėjusius žmones). Pirmieji rekomenduoja smeigti lazdą padalinus žingsnį pusiau, tarp pėdų, kiti - greta kojos, kuria žengta į priekį, pėdos pirštų. Nevarginsime Jūsų vedžiodami po šių technikų subtilybių labirintus. Mūsų nuomone, pirmasis būdas yra pakankamai sportiškas, mažiau apkrauna stuburą ir daug malonesnis, todėl šį ėjimo būdą panagrinėsime detaliau.
Dirbdami su instruktoriumi, šiaurietiško ėjimo teorijos pagrindus ir bazinius ėjimo įgūdžius galite įgyti per 1-2 valandas. Instruktorius patars ir kaip tinkamai pasirinkti lazdas. Turėsite galimybę išbandyti skirtingų gamintojų, skirtingo tipo ir ilgio lazdas, todėl vėliau, pirkdami lazdas sau, tikrai neapsiriksite.
Žemiau pateiktas šiaurietiško ėjimo technikos aprašymas Jums gali būti puikiu bazinės informacijos šaltiniu bei geru konspektu prisiminti tam, ko išmokote dirbdami su instruktoriumi.
1. Lazdos pastatymas (įsmeigimas).
Lazda smeigiama pagal norimą žingsnio plotį - tarp abiejų kojų per vidurį (jei žingsnis trumpesnis – šiek tiek atgal).
Jei žingsnis sportinis, greitas - lazda smeigiama arčiau priekinės kojos.
Smeigiant lazdą, alkūnė turi būti vos vos sulenkta.
Lazdą reikia laikyti delnu apimant rankeną, riešas turi būti tiesus, tarsi dilbio pratęsimas.
2. Tempimo fazė
Kūnas palinksta pirmyn, tik įsmeigus lazdą ranka atpalaiduojama, ji spaudžia lazdą per dirželį jos galo link. Judesys iš esmės atliekamas žastu, ranka tuo metu nenutolsta nuo kūno į šoną.
3. Stūmimo fazė
Ši fazė prasideda rankai maždaug pasiekus klubo aukštį.
Nykštys ir rodomasis pirštas „palydi“ lazdos suėmimo rankenėlę tarsi du jutikliai – tai leidžia lazdą valdyti tiksliai.
Žastas pastumia viršutinę kūno dalį pirmyn, o dilbis tuo metu beveik išsitiesia.
Kad pasiektumėte maksimalų efektą, mokite lazda atgal, nestabdydami judesio. Taip išgaunama BEVEIK vientisa rankos - lazdos linija.
4. Atsispyrimo fazė - stūmimo fazės pabaiga
Stūmimo fazė baigiasi silpnesniu ar stipresniu atsispyrimu, rankai veikiant per lazdos rankenėlės dirželį. Rankenėlė beveik paleidžiama iš rankos, ją vos prilaiko nykštys ir rodomasis pirštas.
Galiausiai ištiesta ranka ir lazda sudaro vientisą liniją. Paskutiniu atsispyrimo į rankenėlės dirželį momentu vyksta ir atsispyrimas koja.
Geros technikos požymis - kojos pastatymas pirmyn taip, kad kūno poziciją sudarytų trys lygiagrečios linijos.
5. Rankos permetimo fazė
Pasibaigus atsispyrimo fazei, viršutinė rankenėlės dirželio dalis liečia ranką tarp nykščio ir rodomojo piršto, taip lazda automatiškai ištraukiama iš žemės.
Visa ranka tarsi švytuoklė, visiškai atpalaiduota juda pirmyn, o lazda tarsi besvorė juda kartu, smaigaliu neliesdama žemės.
6. Stabdymo - lazdos sugavimo fazė
Prieš pat įsmeigiant lazdą, ranka vėl minkštai sugriebia ją ir kitų pirštų pagalba sustabdo norimu kampu.
Kampo padėtis lems lazdos smaigalio pastatymo vietą bei žingsnio ilgį.
Žingsnio ilgis
Klausimas, keliantis daugiausiai diskusijų – koks turi būti žingsnio ilgis. Žingsnio ilgį lemia tiek lazdos smaigalio pastatymo vieta, tiek siekiamas ėjimo tempas, tiek ir lazdos ilgis.
Jei lazdų ilgis optimalus, esant aktyviai rankų technikai žingsnio ilgį labiausiai įtakos kūno padėtis – kuo didesnis pasvirimas, tuo greitesnis tempas.
„Sveikatingumo“ žingsnis ir kūno padėtis „Sportinis“ žingsnis ir kūno padėtis
Žinoma, kalbame tik apie ėjimą lygia vietove. Kalvotoje vietovėje keisis tiek kūno padėtis, tiek žingsnio ilgis.
Pėdos judesys
Užbaigimo pratimai treniruotės pabaigoje yra svarbūs, nes padeda atpalaiduoti kūno raumenis. Juos atlikus, kūnas greičiau ir efektyviau grįžta į normalią būseną. Raumenų tempimo jėgą ir korpuso sukimo kampą pasirinkite pagal savo galimybes – turite jaustis komfortiškai. Pratimai yra statiniai, kiekvienas atliekamas po 15-30 sekundžių.
