Poveikis sveikatai

Nugaros skausmas ir antsvoris – tai dažniausiai minimos šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemos. Šiaurietiškas ėjimas paprastai ir efektyviai sprendžia tiek vieną, tiek kitą.

Tiems, kam skauda nugarą ar kojų sąnarius, gydytojai dažniausiai nerekomenduoja bėgioti. Bėgimo metu stuburas ir kojų sąnariai gauna dideles apkrovas.

Pasak gydytojo neurologo-osteopato Rimanto Jakimavičiaus, bėgant didžiulė apkrova tenka keliams ir klubų sąnariams, todėl ilgainiui jie gali susidėvėti. Viena iš hipotezių teigia, kad pastaruoju metu Amerikoje klubų sąnarių keitimo operacijų padaugėjo todėl, kad itin išpopuliarėjo bėgimas ristele (informacijos šaltinis www.ieva.lt ).

Internetinis tinklalapis sportas.rodali.lt  net priskiria bėgimą prie nerekomenduojamų sporto šakų. „Bėgiojimas ir krosas yra ypatingai pavojingi Jūsų sąnariams. Nors yra padarytas nemažas progresas gaminant sportinius batelius, kurie padeda apsaugoti Jūsų sąnarius, vis dėlto bėgiojimas labai kenkia sąnariams (kelio, klubo).“

Tai ką gi daryti, jeigu bėgioti nerekomenduojama, jums patinka judėti gryname ore, o paprastas pasivaikščiojimas pernelyg nuobodus?

Šiaurietiškas ėjimas yra puiki alternatyva bėgimui.

Pagal tyrimų rezultatus, einant su lazdomis dirba daugiau nei 90% visų kūno raumenų. Jiems suteikiama puiki galimybė „atsistatyti“ po kėdėje praleistos darbo dienos.

Šiaurietiškas ėjimas yra efektyvi priemonė ir sprendžiant viršsvorio problemą, jis neperkrauna širdies ir sąnarių. Remiantis Cooper instituto (Dallas, JAV) atliktais tyrimais, šiaurietiško ėjimo metu sudeginama 47% daugiau kalorijų, nei einant tokiu pačiu greičiu be lazdų.

Žemiau pateikiame išsamią informaciją apie šiaurietiško ėjimo poveikį žmogaus organizmui:

Riebalinis audinys, riebalinio audinio apykaita:

• mažina riebalinio audinio atsargas;
• mažina susikaupusių toksinų poveikį
• mažina trigliceridų kiekį;
• mažina „blogojo“ cholesterino kiekį;
• didina „gerojo“ cholesterino kiekį;
• lieknina.

Kvėpavimo sistema, kraujas:

• padidina plaučių tūrį iki 30 %;
• stiprina kvėpavime dalyvaujančius raumenis;
• gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį;
• gerina raudonųjų kraujo kūnelių savybę transportuoti deguonį;
• daro kvėpavimą fizinio krūvio metu ekonomiškesniu (optimatizuoja);
• gerina maksimalų deguonies įsisavinimą.

Širdies ir kraujagyslių sistema:

• stiprina širdies raumenį;
• didina širdies apimtį („sportininko širdis“)
• gerina širdies pumpavimo galimybes;
• mažina kraujospūdį;
• mažina pulsą (optimatizuoja širdies darbą);
• sumažina širdies infarkto tikimybę;
• gerina kraujo tekėjimo savybes;
• sumažina krešulių susidarymo galimybę.

Raumenys, raiščiai, sąnariai, kaulai:

• didina mitochondrijų kiekį, dydį bei jų plokštumą;
• didina viso kūno raumenis;
• stiprina pilvo ir nugaros raumenis;
• padeda išsaugoti taisyklingą laikyseną;
• geriau aprūpina raumenis krauju;
• sausgysles ir raiščius daro elastingesniais;
• stiprina kaulų struktūrą;
• sumažina osteoporozės tikimybę;
• gerina sąnarių „tepimą“;
• „problemiškų raumenų“ - kaklo, nugaros, pečių, krūtinės, sėdmenų ir klubų treniravimas.

Stresas:

• neigiamą streso energiją paverčia teigiama judėjimo energija;
• sumažina streso hormono kiekį.

Žarnynas:

• reguliuoja žarnyno veiklą.

Nervų ir imuninė sistema:

• gerina koordinaciją;
• gerina atsistatymą;
• gerina miegą;
• stiprina imuninę sistemą;
• gerina smegenų aprūpinimą krauju;
• gerina susikaupimo ir pastabumo savybes.

Psichika

• stiprina pasitikėjimą savimi;
• gerina psichinę savijautą;
• ugdo dvasinį aktyvumą ir kūrybiškumą;
• šalina besikaupiančią agresiją;
• išlaisvina endorfinus;
• vysto harmoningą asmenybę
• mažina streso hormonų kiekį;
• gerina gyvenimo kokybę;
• gerina susikaupimo savybes.

Informacijos šaltinis: Vokietijos Nordic Walking draugijos mokymo institutas (VDNOWAS).